Aprašymas
Interjero akcentas – Gediminaičių stulpai
Gediminaičių stulpų simbolis atsirado Vytauto valdymo metais (1397 m.) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau šis ženklas tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šį simbolį sutinkame ant Vytauto, Kazimiero, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų. Vytautui pavaldūs pulkai žygiavo su šiuo ženklu žymėtomis vėliavomis Žalgirio mūšyje.Duomenų, kad juos būtų vartojęs pats Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, nėra. Manoma, kad jų pavadinimas atsirado Gediminą ėmus laikyti Gediminaičių dinastijos pradininku. I. Jonynas Gediminaičių stulpų atsiradimą sieja su lietuvių kilmės iš romėnų teorija, kilusia valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Pagal ją, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė sietina su kilminga romėnų gimine Colona, Columna (lotyniškai columna – stulpas).
Gediminaičių stulpai, 14–16 a. Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. Atsirado iš linijinių žymenų kaip Kęstutaičių giminės ženklas; nuo 14–15 a. sandūros – herbas. Seniausi žinomi Gediminaičių stulpai yra Vytauto Didžiojo antspauduose (veikiausiai jie paveldėti, gal šiek tiek paprastesnės formos, iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio). Jogailaičiai, Kazimierui 1440 tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, padarė Gediminaičių stulpus savo dinastijos herbu. 1572 Jogailaičių dinastijai išnykus, jie išliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės insignijose kaip antrasis (greta Vyčio) valstybės herbas. Po Horodlės susitarimo (1413) lenkų pavyzdžiu visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbams suteikiant vardus Gediminaičių stulpus imta vadinti tiesiog Stulpais (žinoma iš 16 a. pradžios šaltinių).
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.